Iš tolo plevėsuojanti Žemaičių Naumiesčio vėliava

Akylesni naumiestiškiai greičiausiai jau atkreipė dėmesį, kad jau beveik porą savaičių Žemaičių Naumiesčio centre, ant šalia paminklo 1918 metų Nepriklausomybės dalyviams paminklo esančio aukšto flakštoko (oficialiai taip vadinamas žemėje įtvirtintas vėliavos laikiklis), išdidžiai plevėsuoja, iš tolo pastebima šio miestelio vėliava. Įdomu, o tuo pačiu ir simboliška, kad kitoje gatvės pusėje ji susišaukia su Lietuvos valstybės trispalve.

Iškelti Žemaičių Naumiesčio vėliavą nusprendė šios apylinkės seniūnija. Tuo norima atkreipti dėmesį į garbingą ir įdomią miestelio bei jo apylinkių istoriją. Tuo pačiu didinti pasididžiavimą savo miesteliu.

Žemaičių Naumiesčio vėliava sukurta remiantis istoriniu miestelio herbu. 1792 metų balandžio 12 dieną Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Naumiesčiui suteikė Magdeburgo teises (gyvenvietė tapo miestu) ir herbą. Tuo metu Abiejų tautų respublika po Antrojo valstybės padalinimo, gyveno labai neramius laikus, todėl valdovas herbe nurodė pavaizduoti žvėrių valdovą liūtą. Tuo lyg parodydamas, kad valstybė yra pajėgi gintis nuo priešų.

Sovietiniais laikais Žemaičių Naumiestis savo herbo neturėjo. Senasis, labiau atitinkantis šiuolaikines heraldikos taisykles, dailininko Aloyzo Každailio buvo sukurtas ir priimtas 1998 metais. Remiantis šiuo atnaujintu herbu ir buvo sukurta Žemaičių Naumiesčio vėliava.

Žemaičių Naumiesčio bendruomenės informacija