(beveik pagal Donelaitį)
Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą
Ir šaltos žiemos triūsus pargriaudama juokės…
– Ė… kas ten čiulba toj tamsioj užkandinėj –
Saulelė, per Naumiesčio stogus riedėdama, klausia.
Skamba stiklai, skūros dešrų ant grindų ten voliojas,
Už stalo <…>, pirmininkas apylinkės, laka degtinę.
Ė… tai jam tenais baltakę padeda srėbti bičiuliai.
Ė… tai ten <…>, milicijos įgaliotinis, kvortom siurbsnoja.
Ė… tei ten mokesčių agentas <…> silkę krimsnoja
Ir nugriaužtus kaulus į švarko kišenę greit kemša.
Jau saulelė, riedėdama stogais, rausti pradėjo,
Kad girtuokliai šie į ją pažiūrėti neišeina,
– E… kas ten keturpėsčias kruta išvietės linkui, –
Vėl saulelė stebis ir atsistebėti neįstengia.
Ė… tai ten <…> iki ausų apsisnagliavęs į išvietę kruta
Ir kelnių diržą girtais pirštais nezgrabiai grabalioja.
Ė… tai jis ten įslinko, nelaimingas, kaip Slunkius,
Kelnes užsimauti ir išeit, atsilikęs, tingėjo.
Jau saulelė visa iš tos gėdos raudona pasidarė,
Ir kaip čia greičiau už Šilutės miegot eiti rengės,
Ė… ten <…> ir <…>, šlitinėdami rungės,
Ir į išvietę gelbėt draugo viens kitą vis varė.
Ė… tai jie tą <…> rado ant skylės besapnuojantį.
Ir kelnes iki kulnų nusileidusį, knarkiantį,
Ė… tai jie užtraukt iki pilvo jų neįstengė,
Ir per Naumiestį, kaip būrą, nusmukusiom kelnėm nuvilko.
Tai saulelė iš tos gėdos didelė visa pasidarė
Ir vakaruos į marias snausti kaip mat nusileido.
S. LAZDAUSKAS
(iš Žemaičių Naumiesčio muziejaus fondų)
Sovietinais laikais buvo labai rimtai kovojama su girtuoklystėmis. Vienas iš būdų – viešas tokių asmenų išgėdinimas. Šis tekstas buvo išspausdintas apie 1960-1961 metus Šilutės ir Pagėgių rajonų laikraštyje „Leninietis“, ėjusiame nuo 1951 iki 1962 metų. Vietoje dabar esančių daugtaškių, originaliame tekste buvo įrašytos šių asmenų pavardės. Šiandien šis tekstas skelbimas balandžio 1-osios – juokų dienos – proga. Tačiau anuomet tai buvo be galo rimta publikacija, galėjusi turėti labai rimtas pasekmes. O kaip šios „linksmybės“ baigėsi pasakojime minimiems asmenis – žinių neturime…