Jaunuomenės mokymas Žemaičių Naumiestyje ir netikėtas atradimas

Antroji (evangeliška) pradinė mokykla buvusiam dvaro pastate ant Žaliakalnio.

Kaip žinia, 2021 metai Žemaičių Naumiesčio gimnazijai (o ir pačiam miesteliui tai svarbu) ypatingi – minimas 100 metų gyvavimo jubiliejus. Grupei vietos šviesuolių ėmusis iniciavus 1921 m. liepos 1 dieną Švietimo ministerija davė leidimą Naumiesčio valsčiaus valdybai atidaryti vidurinę keturklasę mokyklą.   

Tačiau prieš tai, be jokios abejonės, turėjo būti tai, ką mes šiandien vadiname pradinėmis mokyklomis. Pasigilinus į archyvinius dokumentus pasimato labai įdomus vaizdas – Naumiestyje (Žemaičių Naumiesčiu pradėtas vadinti tik trečiajame XX a. dešimtmetyje, dėl to kalbant apie šio miestelio pradines mokyklas paliksime tuo metu vartotą vardą), XX a. pradžioje pradinių mokyklų būta net keletas. Ir tai be Gardamo, Degučių ar Juškaičių. Tad kalbant apie įvairiai per šimtą metų vadintą dabartinę Žemaičių Naumiesčio gimnaziją, būtinai reikia pradėti nuo pradinio naumiestiškių bei netolimų apylinkių jaunuolių lavinimo.

Pirmosios mokyklos Naumiestyje

Evangelikų liuteronų bažnyčia miestelyje buvo pastatyta 1842 metais. Pagrindinis šios bendruomenės meldimosi būdas – Šv. Rašto skaitymas, giesmių giedojimas. Reformaciją XVI a. pradėjęs Martynas Liuteris sakė, kad visa tai turi būti atliekama gimtąją kalba. Bažnyčios prireikė, nes šiame pasienio miestelyje jau būta nemažai evangelikų liuteronų. Tad turėjo būti ir vienokia ar kitokia mokykla Šventam raštui mokytis skaityti, giesmėms mokytis. Ir tikrai, netiesiogiai galima rasti užuominų, kad dar 1835 m. evangelikų šeimų vaikus religijos dalykų, taip pat skaitymo bei rašymo pusiau slapta, pusiau atvirai gimtąja kalba mokė kantorius J. Avyžius.

Švietimu taip pat rūpinosi ir katalikų bažnyčia. JAV po Antrojo pasaulinio karo išleistoje, vadinamojoje Bostono enciklopedijoje randame įrašą, kad dar vyskupo M. Valančiaus švietėjiškos veiklos metais Naumiestyje veikė parapinė mokykla. 1853 m. joje mokyti 27, po dešimties metų, 1863 – 13 vaikų.

Jau remiantis žmonių atsiminimais žinoma, kad 1904 m. atšaukus Rusijos caro įvestą spaudos draudimą, buvo susirūpinta vaikų švietimu. Dideliame ir erdviame Kazimiero Jončo name Laisvės gatvėje, netoli Šusties upės esančiame name apie 1912 ar 1913 metais jau veikė lietuviška pradinė mokykla. Kas čia mokė vaikus nėra aišku, kaip ir kiek joje būta mokinių. Taip pat nėra žinoma, ar tai buvo oficiali ar slapta veikusi mokykla.

Oficialios pradinės mokyklos

1915 m. per Pirmą pasaulinį karą Lietuvą užėmus vokiečių kariuomenei, nustojo galioti visi iki tol buvę Rusijos valstybės įstatymai (draudimai taip pat). Tuomet Lietuvoje buvo atidaryta apie tūkstantis pradinių mokyklų. Viena tokių atidaryta Naumiestyje. To paliudijimą randame archyviniuose dokumentuose. Lankydamas mokyklas, savo protokole apie nurodo atvažiavęs inspektorius. Bet apie tai kiek vėliau. Vokiečių čia girti nėra ko, nes atėjus kitai valdžiai ir nustojus galioti Rusijos tvarkai, mokyklų steigimas vyko stichiškai – žmonės norėjo ugdyti savo jaunuomenę. O kai vokiečiai apsižiūrėjo – uždarinėti mokyklas kaip ir neišėjo. O kalbant apie mokyklą K. Jončo name, liudijimai tokie – 1915 m. ji buvo uždaryta.

Tačiau tikrai žinoma, kad oficiali Naumiesčio pradinė mokykla atidaryta 1916 m. Vėliau ji bus pavadinta evangeliška, nes daugumą jos mokinių sudarė šio tikėjimo mokiniai. 1918 m. Naumiestyje atidaroma katalikiška (lietuviška mokykla). Šią datą taip pat randame oficialiuose inspektavimo dokumentuose. Įdomu, kad nežiūrint įkūrimo (atidarymo) pirmumo, katalikiška pradinė mokykla ilgainiui imta vadinti pirmąja, o evangelišką – antrąja Naumiesčio pradinėmis mokyklomis. Naumiestyje būta ir trečiosios pradinės. Taip inspektoriai vadina žydų mokyklą, veikusią sinagogoje (ar šalia jos). Jos pradžia dokumentuose nurodoma 1920 m. Žinant žydų istoriją ir šios tautos požiūrį į gyvenimą, greičiausiai galima šią mokyklą vadinti seniausią miestelyje. Kada jos pradžia – sunku pasakyti, o 1920 m. tik jos atsiradimo metai dokumentuose. Tai nutinka, greičiausiai, dėl to, kad tais metais ši žydų mokykla patenka į oficialų Švietimo ministerijos akiratį. Čia dar galima būtų pridurti, kad atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iki 1924 m. Vyriausybėje egzistavo Žydų reikalų ministerija.

Tačiau tai dar ne visos – 1920 m. įsteigta Sugintų rusų mokykla. Joje buvo dėstoma rusų kalba. Suprantama, ji skirta Naumiestyje gyvenusiems rusams, kurie čia ėmė kurtis po 1795 m. – Trečio Abiejų tautų respublikų padalijimo, kuomet Lietuvos neliko, o tai buvo pavadinta Rusijos Šiaurės vakarų kraštu, su Vilniaus, Kauno ir iš dalies Kuršo gubernijomis. Ar nuo to laiko Naumiestyje būta rusų mokyklos – nei tiesioginių, nei netiesioginių duomenų iki šiol matyti neteko. Tačiau prielaida, kad taip galėjo būti – neturėtų būti atmesta. Archyviniuose dokumentuose minima 1920 m. data, kaip ir žydų, gali būti taip pat patekimo į Švietimo ministerijos akiratį laikas.

Būta dar vienos – privačios vokiečių pradinės mokyklos. Archyviniuose dokumentuose nurodoma, kad jis įsteigta 1926 m. Kurį laiką jis veikė – duomenų rasti nepavyko.

Apie pradines mokyklas inspektavimo dokumentuose

1918 m. lapkričio 11 d. sudarytos pirmosios nepriklausomos Lietuvos vyriausybės Švietimo ministerijos valdytojas pedagogas, istorikas Jonas Yčas suprato, kad žinių ruošti būsimam Padinių mokyklų įstatymui trūksta, tad į pagalbą pasikvietė Suomijos Helsinkio universiteto profesorių Augustą Robertą Niemį. Po daugybės diskusijų ir įvairių svarstymų 1922 m. Švietimo ministerija išleidžia knygelę „Medžiaga Lietuvos mokyklos reformai“. Ji ir tapo pamatu įvairiems dokumentams, kuriais remiantis buvo kuriama Lietuvos mokykla. O taip pat inspektuojamos mokyklos.

Tačiau nelaukiant viso to, mokyklų priežiūra prasideda jau 1919 m. Centriniam Lietuvos valstybės archyve yra dokumentai, kuriuose iš mokyklų inspektavimo protokolų galima rasti labai įdomių žinių apie pradines Lietuvos, o tuo pačiu ir Naumiesčio mokyklas.

Tauragės aps. pradedamųjų mokyklų instruktorius K.Jankauskas Naumiestyje lankosi jau 1919 m. gegužės 17 d. Protokole jis rašo (kalba, norint išsaugoti autentiškumą – netaisyta – a.p.):
Aplankiau lietuvių prad. mokyklą, dviejų komplektų su 4 skyriais.
Vaikų pagal sąrašą 107 – 67 bernaičiai ir 40 mergaičių. Mokykla užsidarė 15 gegužės dėlei prasidėjusių pavasario darbų, vaikai paliovė lankyti mokyklą. Pamokos prasidėjo 1 gruodžio ir tęsėsi 19 savaičių. Tikybą išguldo kapelionas. Vakarinių kursų nėr. Ekskursija padaryta vieną kart drauge su mokiniais vokiečių mokyklos. Mokykloj mokytojauja dvi mokytojos.
Gečaitė Filomena – pirmoji mokytoja, baigusi tris klases gimnazijos ir antroji mokytoja Mockevičaitė Elena baigusi 5 klases Rusijoj.
Namas mokyklos parapijos nuosavybė. Nuomos nieks nemoka. Iki gegužės sargą užlaikė Komitetas, už gegužę reikėjo mokėti iš ūkio priedo. Mokyklai trūksta knygų, žemlapių ir mokyklos pabūkų. Pamokos tęsiasi 50 min, jų esti 4 per dieną.
Patarta mokytojoms nuo rudens įvesti 5 pamokas kasdien ir įvesti vakarinius kursus  suaugusiems
“.

Tą pačią dieną instruktoriumi besivadinantis svečias iš Tauragės aplanko ir dar vieną mokyklą, kuri vėliau bus žinoma, kaip Naumiesčio antroji (evangeliška) pradinė mokykla.

17 gegužės 1919 aplankiau Naumiesčio evangelikų prad. mokyklą. Pagal sąrašus yra 91 mokinys – 43 bernaičiai ir 48 mergaitės. Dienoj aplankymo buvo 26 bernaičiai ir 23 mergaitės.
Mokyklą lanko 57 vokiečių, 22 lietuvių ir 12 žydų tėvų vaikai. Mokslas pradėtas 19 rugpjūčio ir tęsėsi 30 savaičių. Iki pietų mokyklą lanko du aukštesni, po pietų du žemesni skyriai. Pamokos po 40 min.. Po tris pamokas prieš piet ir tiek pat po piet. Vaikai mokosi skaityti, skaitliuoti, rašyti, dainuoti. Mokslas išguldomas visiems vien vokiškai vokiečiams, lietuviams ir žydams. Geografija, Vokietijos istorija, gamtos  mokslas išguldomi iš Vokietijoj spausdintų rankvedžių. Apylinkės tyrinėjimais mokytojas neužsiima. Ekskursija buvo viena – atgaivinti sielas vaikų.
Mokytojas Kavolis Armanas, lietuvis evangelikas. Baigęs pradinę mokyklą  ruošesis privatiniu būdu į mokytojus. Pusės metų mokesis Vokietijoj mokytojų seminarijoj.
Mokyklai trūksta rankvedžių ir mokyklos pabūklų. Aplankęs mokyklą radau tik jaunesnį komplektą, antrasis buvo paleistas, vaikai skaitė vokiškai ir skaičiavo tarpe 100. Skaitymas ir rašymas geri.
Mokytojui patarta įvesti lietuvių kalbą tuojaus, o nuo rudens mokymą vesti lietuvių kalboj paliekant vokiškai po dvi pamokas savaitėj.
Nuomos už mokyklą ir kambarį mokytojaus mokama po 50 Auksinų kas mėnuo. Sargo neapmoka, kurą duoda. Nuoma apmokama iš ūkio priedo mokyklos
“.

Žydų pradinėje mokykloje apsilankęs K. Jankauskas protokole surašo:

1921 kovo 13 d. aplankiau Naumiesčio žydų bendruomeninę mokyklą. Sulig sąrašu yra 91 mokinys, iš jų 51 berniukas ir 40 mergaičių. Vaikai išskirstyti į 3 skyrius. Su 4 mokytojais. Iki šiol apart gebrajų kalbos yra ir vokiečių kalba. Nuo dienos aplankymo bus įvesta ir lietuvių kalba po 2 pamokas kasdien. Kiekvienas skyrius turi atskirą, pilnai atsakančią salę. Su atskiru mokytoju. Pamokas dėsto šie mokytojai: 1. Abraomas Kosockis, 2. Aizikas Segalis 3. Geršonas Aizikavičia, 4. Yrina Sakutė. Naujai sutvarkytoj mokykloj skaitysis vedėju Abromas Kosockis. Lietuvių kalbą dėstys L. Barkauskas, Naumiesčio evangelikų mokyklos vedėjas“.

Kitą dieną instruktorius K. Jankauskas po apsilankymo rusų mokykloje protokole rašo:

„1921 kovo 14 d. aplankiau Sugintų rusų praded. mokyklą. Sulig sąrašo yra mokinys išskirstytas į 3 skyrius. Dienoj aplankymo radau 17 berniukų ir 14 mergaičių.
Pamokos šiais metais prasidėjo spalio l dieną su 10 mokinių. Dėstomoji kalba skaitosi rusų kalba. Lietuvių kalbai skiriama kiekvienam skyriuj po 1 pamoką į dieną.
Visuose skyriuose mokiniai skaito iš „Sakalėlio“ ganėtinai, tik I skyriaus kaip kurie vaikai atsilikę kaipo visai vėlai atėję į mokyklą. Ponui Kolakauskui patariama nepriimti vaikų, kurie savo laiku neateina.
Diktantą vaikai rašo, raštas ganėtinas.
Iš aritmetikos I skyriuj išskiriant kelis vaikus, 4 veiksmais 10 ribose mokiniai žino ganėtinai. II skyriuj ribose 50 sprendžia uždavinius ir rašo pratimus visais veiksmais. Skaičius rašo iki 1000. II skyriuj su įvardintais neapribotais skaičiais sprendžia uždavinius visais veiksmais rusų kalboj. Šiam skyriuj yra du mokiniai.
Mokytojui patariama prisilaikyti programos.
Iš kitų dalykų tik geografija pradėta mokintis rusų kalboj. Lietuvos istorijos ir gramatikos visai nesimoko. P. Kolakauskui būtinai reikia geriau susipažinti su reikalavimais programos, o taipgi reikia supažindinti vaikus su šalies tvarka.
Mokyklą lanko pravoslavų vaikai, 5 katalikai ir 4 evangelikai lietuviai.
Mokytojui pareikšta, kad lietuvių vaikai neturi būti mokomi rusų kalbos.
Tikybą dėsto šventikas Teodorovas. Vakarinių kursų suaugusiems nėr.
Mokytojui Kolakauskai patariama ateity geriau sutvarkyti mokyklą ir savo laiku mokinius aprūpinti knygomis
“.

Naumiesčio vokiečių privatinė mokykla, kaip minėta, įkurta 1926 m. Ją inspektuoja M. Bartuška iš Tauragės. Savo protokole jis rašo:

Lankyta 1928 balandžio 2 dieną. Prieš tai – 1927 spalio 18 d. ir mokytojo kambarys aprūpinti baldais ir kuru. Bibliotekos nėra. Neturtingiems vaikams vadovėlių nėra.
Mokyklos vedėjas Šteras Rafaelius, evangelikų tikėjimo, 20 m. amž., nevedęs, necenzuotas. Baigęs Tauragės Mokytojų seminarijos du kursus. Mokytoju dirba ir auklėja nuo 1928 m. vasario 11 d.
Mokiniai: rasta: I skyr. – 17 (bern. 6 + merg. 11). Sąraše  20 mokinių. II skyr. 11 (bern. 6 + merg. 5 ). Viso  28 mokiniai, 12 bern. ir 16 merg. Švietimo ministerijos programos prisilaikoma.
Dėstomoji kalba  – vokiečių. Lietuvių kalbos pamokos prasideda tik II skyriuje. Mokiniai skaito, atsako į klausimus patenkinamai
“.

Tai tik pirmasis menkas akies užmetimas į minėtus protokolus. Vėliau iš jų bus pateikta daugiau medžiagos.

Netikėtai malonus atradimas

Šį atradimą padėjo padaryti Remigija Bukaveckienė, gimusi Jončaite ir augusi Žemaičių Naumiestyje. Jai šio teksto autorius taip pat yra be galo dėkingas ir už medžiagą bei pagalbą susigaudant archyviniuose dokumentuose apie Naumiesčio mokyklas.

Atradimas gal ir nėra kažkuo labai ypatingas, tačiau tai vis vien maloni žinia: Šyliuose pradinės mokyklos mokytojos darbą 1926 m. pradėjusi, už keleto mėnesių į Naumiesčio evangelišką pradžios mokyklą perkelta Ona Galvydaitė, 1933 m. ištekėjo už diplomato Stasio Antano Bačkio. 1937 m. vasario 1 d. Paryžiuje juodu susilaukė sūnaus – ilgainiui tapsiančio aukštu katalikų bažnyčios dvasininku. Tai dabartinis Lietuvos kardinolas Audrys Juozas Bačkis.

Baigusi Panevėžio mokytojų seminariją iš Utenos apskrities Užpalių miestelio kilusi O. Galvydaitė 1926 metų rugsėjo 15 d. paskirta dirbti mokytoja į Šylius. Kaip sakoma rugsėjo 30 d. surašytame inspektoriaus M. Bartuškos protokole, „į tarnybos vietą atvyko 1926 m. rugsėjo 28 d. Sąraše 3 mokiniai“. Tuomet jam mokyklos padėtis nepasirodžiusi labai gera. Tačiau po dviejų mėnesių vėl atvykęs atvykęs randa jau neblogai „sustyguotą“ Šylių mokyklą – darbas jaunai mokytojai sekėsi. Tų pačių metų lapkričio 11 d. ji skiriama į Naumiesčio antrąją (evangeliškąją) pradinę mokyklą. Kaip prisiminė R. Bukaveckienė, tuo metu evangelikai simpatizavo vokiečiams. Todėl net lietuvių pavardės buvo vokietinamos, neskaitant kitų dalykų. O. Galvydaitė iš tiesų sustiprino čia lietuvybę. O evangelikus lietuvius ji auklėjo lietuviukais. Tuo ji į lietuvybę patraukė ir šių mokinių tėvus.

Jaunoji mokytoja Naumiestyje aktyviai įsitraukė į visuomeninę veiką. Čia ji įkūrė Lietuvių katalikių moterų draugijos Naumiesčio skyrių, kuriam 1927 – 1930 m. ir vadovavo. Jos iniciatyva buvo atidaryta katalikių moterų valgykla. Ji buvo viena paminklo 1918 m. iš Naumiesčio kilusiems savanoriams atminti 1928 m. statybos iniciatorių.

Be jau minėto sūnaus Audriaus Juozo, 1934 m. O. ir S. A. Bačkiams gimė pirmagimis, vėliau diplomatu, kaip ir tėvas, tapsiantis Ričardas.

Saulius Sodonis,
Žemaičių Naumiesčio muziejininkas