Kad ir kaip skambiai tai neatrodytų – kiekviena praėjusi diena tampa istorija. Ar ji pateks į vadovėlius – klausimas. Viskas priklausys nuo tą dieną vykusių įvykių svarbos beigi reikšmės. O gal tuomet tiesiog gražiai švietė saulė (arba buvo apsiniaukę…) – tiesiog eilinė darbo ar poilsio diena. Su savo kasdienybe, buitimi, vaikų šėlionėmis, suaugusiųjų rūpesčiais. Tuomet vargiai ar kokioje kronikoje ji atsidurs.
Ištisus 2021 metus iš antro Žemaičių Naumiesčio muziejaus lango fotografavau prieš akis atsikleidžiančią miestelio turgaus aikštę. Nors oficiali turgaus diena – penktadienis, nežiūrint to – čia kas nors kasdien prekiaudavo. Dažniausiai – rūbais. Tačiau nebūtinai. Kad ir kiek būtų atvykusių prekeivių – norinčių bent jau apžiūrėti iš svetur atvežtus jau kažkieno dėvėtus rūbus vis vien atsirasdavo. Greičiausiai visa tai eidavosi ne taip jau prastai, nes prekijai su įvairių spalvų autobusiukais ar šiaip talpesniais automobiliai vis tomis pačiomis savaitės dienomis pasirodydavo.
Tik iš šalies tokia prekyba atrodo paprastas užsiėmimas. Tačiau pabandykit iš to autobusėlio išimti labai talpiai, tačiau pakankamai dailiai sulankstytus rūbus ir sukabinti į jau sumontuotą palapinę, užuovėją, ar sudėlioti ant taip pat atsivežtinių stalų. O dažnų atvykėlių prekybinis plotas dažnai siekdavo keletą dešimčių kvadratinių metrų… Dienai einant vakarop – atgal: visą tai reikia vėl susilankyti, talpiai ir tvarkingai susidėti. Prie to dar reikia pridėti vasaros karštį, rudens žmogšąlą ar žiemos šaltį. Tad dažnai belikdavo tik stebėtis tokiais žmonėmis. Suma sumarum – tai puikus tokio amato įvaldymas…
Kaip matysite iš beveik kiekvieną darbo dieną darytų fotografijų, gamta dažnai koreguodavo šių žmonių planus – prekyba vykdavo ne kiekvieną dieną. Įdomu, kad turgaus dienomis – penktadieniais – taip pat ne visados aikštė būdavo pilna. Mažėjantis turgaus dienomis prekybininkų skaičius liudijo ne itin aukštą perkančiųjų pajėgumą. Todėl iš kokios, kad ir nepertoliausiai esančios Šilalės, tiesiog neapsimokėdavo čia vykti. Paskutinę 2021 m. gruodžio 31 d. penktadienio turgaus dieną – iš vis kone tuščia aikštė: tik rūkyta ar šaldyta žuvis, rūkyta mėsa, medus, atvežtiniai vaisiai bei daržovės. Prie ūkio tinkančių dalykų nėra.
Turgaus aikštę buvo stengiamasi fotografuoti tuo pačiu laiku – 11 valandą. Tačiau nutikdavo ir kitaip. Taip per metus laiko pavyko užfiksuoti kaip ir kuo gyveno šio miestelio žmonės, kokie prekeiviai čia atvyksta. Ir nors tai ir nėra tiesioginė, kaip aukščiau minėta, istorija, tačiau į vieną filmuką tai sudėjus tampa 2021 metų Žemaičių Naumiesčio turgaus aikštės kronika. Smagaus žiūrėjimo! O gal kur ir save užmatysite…
O tuo pačiu sveikinu visus su Naujais 2022 metais. Būkim sveiki, darbingi ir žingeidūs. Ir viskas bus gerai!!!
Saulius Sodonis,
Žemaičių Naumiesčio muziejininkas