Ketvirtadienį Žemaičių Naumiesčio muziejuje vyko Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos – Kovo 11-tosios – minėjimas. Jo metu buvo atidaryta ir pristatyta Šilutės muziejininkų parengta paroda „Šilutės sąjūdžio metraštis“.
Toną „Tautinei giesmei“ į šią šventę susirinkusiems davė į minėjimą atvykę Inkaklių folklorinio ansamblio „Dainoriai“ narai. Vėliau, jau po parodos atidarymo ir pristatymo, jie padainavo tokiai šventei ir tokiu metu tinkančių dainų. O nuotaiką šiam renginiui sukūrė Valerijonas Krutikovas, gitara sau pritariant padainavęs porą savo kūrybos dainų.
Parodą „Šilutės sąjūdžio metraštis“ pristatė muziejininkas Saulius Sodonis. Jis trumpai priminė niūrius sovietinius laikus. Aštunto dešimtmečio viduryje įvykę politiniai pasikeitimai Maskvoje sudarė sąlygas atsirasti Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiui. Muziejininkas minėjo, kad prasidėjusiam atgimimui tuomet didelės svarbos turėjo Vydūnas, kurio 120-tosios gimimo metinės buvo minimos 1988 metų kovo 22 d. Prasidėjęs viešumas leido surengti jo minėjimus visoje Lietuvoje. O Vydūnas savo veikaluose visuomet kalbėjo apie meilę sau, savo artimui ir Tėvynei…
Vėliau sekė virtinė įvykių, kurie ir padėjo atsirasti Sąjūdžiui Šilutėje. Bendras visų sąjūdiečių darbas Lietuvoje ir sudarė prielaidas 1990 metų kovo 11 dieną paskelbti Lietuvos nepriklausomybę.
Anuo metu nebuvo daug žmonių, kurie ne tik mokėjo, bet ir galėjo fotografuoti, todėl ir nuotraukų iš Sąjūdžio laikų nėra išlikę labai daug. Tačiau Šilutės muziejininkams pavyko nemažai jų surinkti ir parengti iš jų parodą. Ją S. Sodonis, pats buvęs tų įvykių sūkuryje, ir pristatė. Parodos pristatymo pabaigoje jis parodė Šilutės sąjūdžio dešimtmečiui išleistą knygą „Šilutės sąjūdis 1988 – 1989 m.“ Nors, pasak muziejininko, ji ir nėra tobula, tačiau ji vienintelė, kur vienoje vietoje būtų sudėti tuos įvykius menantys atsiminimai. Todėl muziejininkas pakvietė žmones rašyti atsiminimus – ir apie save, ir apie savo artimuosius, ir apie įvairius nutikimus ir įvykius. Tai ne tik nugins šiuo metu dažną užplūstančias niūras mintis, bet ir leis ateičiai palikti įvairių istorinių įvykių aprašymų.
Šiame minėjime dalyvavęs Šilutės sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Stasys Mėlinauskas taip pat prisiminė to meto įvykius bei pakomentavo keletą nuotraukų. Ant jo, ne apie jų vieną galima pasakoti ilgiausias kone detektyvines istorijas. S. Mėlinauskas tuo metu dirbo tuomet dar sovietinio laikraščio „Pamario“ laikraščio redakcijoje, todėl daug dalykų ne tik matė, bet ir kai ką galėjo šiek tiek amortizuoti. Tai jis ir prisiminė.
Keletą žodžių taip pat tarė ir naumiestiškis Zigmas Sirtautas. Jis buvo ne tik aktyvus tų įvykių dalyvis, bet ir juos fotografavęs. Jis pritarė, kad reikia rašyti atsiminimus. O tuo pačiu pasiūlė ir viską fotografuoti, nes kas šiandien neatrodo labai svarbu ir reikšminga, rytoj gali turėti neįkainojamą svarbą.
Žemaičių Naumiesčio muziejaus informacija
Danutės Bružienės nuotraukos.
