Vieną saulėtą praėjusios savaitės dieną Žemaičių Naumiesčio seniūnija atsiliepė į miškininkų kvietimą vykti sodinti miško.
Į gražų prašymą atsiliepęs devynių žmonių būrelis važiavo ne taip jau toli – į Stemplių mišką. Čia juos pasitiko jo šeimininkas girininkas Arūnas Ūselis ir dar keletas šios girininkijos darbuotojų.
Darbas buvo labai aiškus – kastuvu praskverbi žemę, įdedi medžio sodinuką, jį apspaudi ir medelis jau turi visas sąlygas augti. Kažkada čia jau jau žaliavo miškas. Jis subrendo ir prieš keletą metų buvo iškirstas. Porą metų pailsėjusi žemė buvo suarta ir jau pailsėjusi. Todėl ir buvo pasiruošusi priimti naujus augalus.
Kaip sakė šioje talkoje dalyvavusi seniūnijos darbuotoja Vaidilutė Dūdienė, nuo ryto iki popietės atvykę naumiestiškiai pasodino keturis tūkstančius du šimtus eglaičių. Spėriai darbuojantis buvo pasodinta nei daug, nei mažai – 1,7 hektarai miško.
Iš pirmo žvilgsnio paprastas darbas reikalavo nemažai atidumo. O vėliau ir jėgų, nes buvusio miško žemė nebuvo lygi ir labai lengvai praskverbiama kastuvu. Prie kiekvieno pasodinto medelio dar reikėjo pasilenkti ir jį apiberti žeme bei apglostyti miško paklote. Nežiūrint to – darbas ėjo, vaizdžiai sakant – kaip iš pypkės.
Juo labiau, kad minėti girininkijos darbuotojai spėriai prinešdavo sodinukus. Todėl beliko tik tinkamai atlikti savo darbą.
Būta ir dviejų pertraukų – pusryčiai bei pietūs. Talkininkais rūpinosi girininkas A. Uselis, kuris ne tik pasirūpino maistu, bet ir papasakojo apie mišką. Ne vienam talkininkui kai kurios miško paslaptys buvo girdimos pirmą kartą.
Naumiestiškiai grįžo namo kad ir kiek pavargę, tačiau labai geros nuotaikos – ir gerą darbą padarė, ir gryname ore pabuvo. O po keleto metų čia užsukę galės pasigerėti savo sodintu eglynu.
Žemaičių Naumiesčio bendruomenės informacija
