Daug savo kraštui nusipelniusių žmonių yra kilusių iš Žemaičių Naumiesčio. Vienas toks – karo metais gimęs Romanas Bartkus. Baigęs vidurinę mokyklą, jis pasirinko astronomo kelią ir pradėjo tyrinėti žvaigždes bei jų žmonėms siunčiamas žinias. Ir tai darė tol, kol jam leido jėgos.
Šiek tiek liūdna, bet apie šį kraštietį pavyko sužinoti iš jo nekrologo, kuris paskelbtas kasmetiniame Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto 2022 metų leidinyje „Lietuvos dangus“. Ten sakoma, kad 2020 m. liepos 23 d. eidamas 78-uosius metus mirė astrofizikas, gamtos mokslų daktaras Romanas Bartkus. Šią žinią čia ir skelbiame.
Už šį leidinį bei jame esančią žinią labai dėkojame astronomui Sauliui Lovčikui, kurio mamos šaknys taip pat yra Žemaičių Naumiestyje.
Romanas Bartkus gimė 1943 m. vasario 3 d. Žemaičių Naumiesčio miestelyje, ten pat 1960 m. baigė vidurinę mokyklą. Karo metų vaikystė buvo sunki, tėvą Justiną Bartkų okupacinė vokiečių valdžia areštavo ir išvežė į Štuthofo koncentracijos stovyklą, iš ten jis negrįžo.
Romanas nuo mažens išsiskyrė gera atmintimi ir noru pažinti, tyrinėti. Skaityti išmoko iš vyresniojo brolio knygų, todėl pradėjęs lankyti pirmą klasę greitai buvo perkeltas į antrą. Dar besimokydamas mokykloje susidomėjo astronomija, todėl neabejodamas pasirinko studijas Vilniaus universiteto Fizikos fakultete.
„Skaitant knygas, straipsnius apie žvaigždžių sandarą, evoliuciją, Galaktiką, Saulės sistemą, pasijuntama <…> kad žmogaus gyvenimas – tai tik laiko tarpsnis, mažytis taškutis planetos istorijoje. Ne tik planeta neįžiūrima Paukščių Tako galaktikoje, bet reikia vadovautis pažinime atomų, molekulių orbitalėmis, laikrodžiais, kurių pro mikroskopą nematyti. <…> Vienu metu astrofizikai ant begalybės ir begalinės mažybės slenksčio. Būk atsargus, neįkrisk į mažybių bedugnę“, – šiuos žodžius Romanas užrašė 1960 m., kai stodamas į Vilniaus universitetą stovėjo ant centrinių universiteto rūmų laiptų po senosios observatorijos langais. Tikriausiai dėl šitos baimės įklimpti smulkmenų bedugnėje jis aplinkiniams dažnai atrodė lyg gyventų savo minčių pasaulyje, lyg atsiribojęs nuo rutininės aplinkos.
Kaip ir daugelis to meto studentų astronomų, Romanas dar studijų metu pradėjo dirbti Vilniaus dirbtinių žemės palydovų stebėjimų stotyje, vienu metu buvo šios stoties viršininko pavaduotoju. Baigęs Universitetą nuo 1965 m. iki 1985 m. dirbo Fizikos ir matematikos, vėliau Fizikos institute įvairiose pareigose.
1970 m. gegužės mėn. Tartu observatorijoje (Estija) R. Bartkus apgynė fizikos – matematikos mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją tema „Masyvių žvaigždžių spinduliavimo dinaminis veikimas“. Vilniaus astronomų darbai tuo metu dažniausiai buvo publikuojami „Vilniaus astronomijos observatorijos biuletenyje“. Reikšmingiausi yra žvaigždžių ir tarpžvaigždinės medžiagos savybių tyrinėjimai Oriono asociacijos aplinkoje. Originalumu pasižymėjo jo darbai teorinės astrofizikos srityje. Per savo mokslinės veiklos laikotarpį R. Bartkus yra publikavęs apie 30 mokslinių straipsnių. Aktyviai dalyvavo populiarinant astronomijos žinias, šios tematikos straipsnių paskelbta žurnale „Mokslas ir gyvenimas“, leidinyje „Astronomijos kalendorius“ ir kt. 1985 metų pavasarį dėl ligos R. Bartkus mokslinį darbą Fizikos institute turėjo nutraukti.
Šeimą Romanas Bartkus sukūrė su fizikos mokslus studijavusia Genovaite Rudžianskaite, užaugino dukras Audrą ir Miglę. Vaikaičiai Jonas ir Jokūbas Viršilai atstovauja Lietuvai tarptautinėse gamtos mokslų, fizikos ir astronomijos olimpiadose.
Žemaičių Naumiesčio muziejaus informacija