Kai sutinki Ją ir kalbiesi gyvai, Jos visa esybė persmelkia lig širdies gelmių ir pačios lūpos prabyla Jos eilių atgarsiais. Dangus begalinis, – Apreiškimo šviesoj – filosofijos sodai, Mėnesienoj tamsioj rasi Niutono kodą. Tik netils Jos širdis, dienos gulsis prie ...