Šiandien, balandžio 12 dieną, Žemaičių Naumiestyje pirmą kartą istorijoje buvo minima Liūto diena. Ši diena pasirinkta dėl to, kad 1792 metų balandžio 12 dieną Lietuvos Didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis savo dekretu Naumiesčiui suteikė Magdeburgo – miesto – teises ir herbą kartu su tuo. O jame pagrindinis veikėjas – liūtas su ginklu nasruose.
Įdomiausiai minėti tokią dieną su moksleiviais. Tačiau ši savaitė – velykinė moksleivių atostogų savaitė. Dėl to nei Žemaičių Naumiesčio pradinės mokyklos – darželio, nei Žemaičių Naumiesčio gimnazijos moksleivių mokyklose šią dieną nebuvo. Tačiau sutiko į šią šventę ateiti darželinukai. Jie atėjo pasiruošę – su savimi atsinešė spalvingus miestelio herbukus.
Atėjusius prie Žemaičių krašto etnokultūros centro darželinukus su auklėtojomis pasitiko šio centro darbuotojos Indrė Tomsonaitė ir Ornela Gudavičė bei Žemaičių Naumiesčio muziejininkas Saulius Sodonis. Jis papasakojo mažiesiems naumiestiškiams apie žvėrių valdovą liūtą, jiems suprantamais žodžiais paaiškino apie herbą. Kolegės iš etnokultūros centro papasakojo apie svarbiausią tuo metu miestelio vietą turgų. O ir „pardavė“ už „pinigus“ darželinukams obuolių. Kadangi ir žuvis turguje pardavinėjo buvo – sužaidė visi drauge ir žaidimą „Upytėlė teka“. Dar darželinukai pabandė pagal muziką kaip liūtai pašokinėti. O viskas baigėsi Žemaičių Naumiesčio muziejuje, kur mažieji naumiestiškiai tarp eksponatų ieškojo paslėptų beigelių (barankų), kurie anksčiau turguose gausiai pardavinėjami buvo. Tiems, kurie juos surado – buvo leista pasinešti į darželį ir drauge su kitais draugais juos suvalgyti.
O ši diena iš ties istorinė miesteliui. Nes XVIII a. pabaiga Lietuvai, o drauge ir Lenkijai, nebuvo rami: po 1772 m., kai Abiejų tautų respublikos po kąsnelį „atsikando“ Prūsija, Rusija ir Austrija, grėsė dar vienas toks „atkandimas“. Todėl Naumiesčiui, kuris vos už trejeto kilometrų nuo sienos su Rytų Prūsija, ir buvo suteiktas herbas su pavaizduotu žvėrių valdovu liūtu, kad bent jau simboliškai gintų vakarinį valstybės kraštą. O kad būtų įtikinamiau ir ginklą – pistoletą – į nasrus liūtui įdėjo. Tad iš ties yra pagrindo minėti Liūto dieną Žemaičių Naumiestyje, nes nuo to laiko miestelį iš ties saugo herbe pavaizduotas liūtas. Gaila, jis neišgelbėjo ir 1793 m. įvyko Antras Abiejų tautų padalinimas. O po trečiojo – 1795 m. Lietuvos neliko – ją pasigrobė carinė Rusija ir pavadino Šiaurės vakarų kraštu. Tokiu ji išbuvo iki 1918 m. vasario 16 d.
Liūto dieną Žemaičių Naumiestyje surengė Žemaičių krašto etnokultūros centras drauge su Žemaičių Naumiesčio muziejumi.
Žemaičių Naumiesčio bendruomenės informacija
