Tik po maždaug dviejų su puse valandos gražaus ir labai įspūdingo renginio iš Žemaičių Krašto etnokultūros centro skirstėsi žmonės – trečiadienį vakare čia buvo surengtas autorinis Valerijono Krutikovo kūrybos vakaras.
Šis žmogus gerai žinomas. Visų pirma, jis daug metų vadovavo šiam centrui, ant kurio pečių „sukosi“ nemaža dalis šio miestelio kultūrinių renginių. Tačiau labiau jis, ko gero, žinimas gerokai toliau, nei šitas miestelis, savo meniniais sugebėjimais: jis įvairių šio (ir ne tik šio) centro kapelų bei ansamblių vadovas, kuris be visa ko groja ir daugybe muzikos instrumentų. Iš jaunumės susidūręs su muzikinių kūrinių trukumu, jis ne tik pats ėmė rašyti muziką, bet ir žodžius savo dainoms. Todėl šio renginio metu skambėjo tik jo eilėmis kurti kūriniai. Ir tik keletas jų buvo gerai pasaulyje žinomų kompozitorių dainas, kuriems lietuviškus tekstus jis ir parašė.
Pagal šį renginį prodiusavusios, režisavusios, jį vedusios bei drauge su Valerijonu dainavusios naujosios šio centro vadybininkės Indrės Tomsonaitės sumanymą, viskas buvo „supinta“ į vieną kūrybinį audinį. Pradžioje, susėdę scenos pakraštyje juodu betarpiškai šnekučiavosi. Taip Indrė pakvietė Valerijoną prisiminti vaikystę, jaunystę, apie ką Valerijonas labai mielai pasakojo. Įspūdį stiprino iš kalbamo laikotarpio rodomos skaidrės su jo to laikotarpio nuotraukomis. Taip buvo apžvelgtas jo muzikinis kūrybinis kelias, į kurį jį pastūmėjo jo muzikos mokytojas Švėkšnos vidurinėje mokykloje Sigitas Urmulevičius. Savotiškai šio nuostabus žmogaus muzikos link nukreiptas Valerijonas iš to kelio ir nenukrypo, nors būta ir noro aviatoriumi tapti.
Kiti Švėkšnos vidurinės mokyklos mokytojai įkvėpė ir eiliuotų tekstų rašymui. Tad pirmasis šio kūrybingo žmogaus šio vakaro pasirodymas – buvo jo eilėraščių skaitymas. Vėliau jis dainavo savo dainas pritardamas gitara. Po gražių eilių žmonai, kartu su šokiu, kurį atliko taip pat nesenai šiame centre dirbti pradėjusi dirbti naujoji šio centro vadybininkė Ornela Gudavičė, jis įteikė raudoną rožę savo žmonai Irenai, kuri lydi Valerijoną nuo pat mokyklos dienų. Vakarą vedusi Indrė Tomsonaitė kartu su juo padainavo vieną naujausių jo kūrinių „Bitė ir vėjas“.
Valerijonas kūrė įvairius kūrinius. Žemaičių Naumiesčio gimnazijos himną jo žodžiais ir muzika atiko gimnazijos merginų vokalinis ansamblis „Žara“. Degučių himną sudainavo folkloro ansamblis „Pilutė“. Naują dainą atliko tik sausio mėnesį etnocentre susikūręs moterų vokalinis ansamblis „Naumiesčio retro“. Na o ypatingų žiūrovų ovacijų ir palaikymo susilaikė šio žmogaus jau daugelį metų vedama į priekį kaimo kapela „Žaliakalnis“, į kurią suburti groja ir tolokai nuo Naumiesčio gyvenantys profesionalūs muzikantai. Kolektyvas ne tik gerai žinomas čia, Žemaičių Naumiestyje, Šilutės rajone bei gerokai už jo ribų. O Valerijono šiam kolektyvui kurtas dainas dainuoja ir kitos Žemaitijos kaimo kapelos. Oficialų šio vakaro pasirodymą baigė kadais šiam centrui vadovavusi ir specialiai į šį renginį atvykusi Andžela Mickutė. Kartu su muzikiniu partneriu Giedriumi Paškevičiumi ji atliko keletą pasaulinių hitų, kuriems lietuviškus tekstus parašė ne kas kitas, o tas pats Valerijonas Krutikovas.
O baigėsi šis labai emocingas ir įspūdingas vakaras sveikinimais šiam žmogui. Sveikino ir džiaugėsi jo kūrybiniais pasiekimais buvę klasės draugai iš Švėkšnos, kadais jo vadovautų kolektyvų dalyviai, bendraminčiai, su kuriais jis ne tik dainavo, jiems akomponavo, bet ir kūrybinius vakarus drauge rengė. O Žemaičių Naumiesčio Švento arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas Stanislovas Anužis sakėsi esąs labai nustebęs, kad naujai pažino savo bažnyčios vargonininką, kuris iki šiol buvo jam pažįstamas, kaip rimtų religinių giesmių giedotojas. O jis, pasirodo, labai kūrybingas žmogus, kuriantis įvairią muziką su šmaikščiais žodžiais.
Žemaičių Naumiesčio bendruomenės informacija
